DUK

​

1. Psichodinaminė psichoterapija - kas tai?

Psichodinaminės psichoterapijos ištakos - psichoanalizėje. Visi esame girdėję Z. Freudo pavardę, tad jį galima vadinti psichodinaminės pasichoterapijos tėvu, žinoma, šiuolaikinė psichodinaminė psichoterapija yra labai nutolusi nuo pradinių Freudo idėjų, evoliucionavusi, bet pradžia buvo ten. Psichodinaminė psichoterapija remiasi psichoanalitine asmenybės samprata, vienas svarbiausių šios terapijos tikslų yra atskleisti pasąmonėje slypinčius konfliktus, troškimus ir norus, kurie gali turėti įtakos paciento elgesiui ir emocinei gerovei. Terapijos metu pacientas yra skatinamas laisvai asocijuoti, kalbėti apie savo mintis, jausmus, fantazijas, norus ir sapnus, gilinamasi į ankstyvas patirtis, santykius su reikšmingais žmonėmis, pasikartojančius elgesio šablonus. Terapijos metu siekiama sukurti saugų ir pasitikėjimą keliantį terapinį santykį, kuriame pacientas gali atvirai kalbėti apie savo jausmus, mintis ir patirtis. Santykis tarp paciento ir psichoterapeuto yra labai svarbus, terapijos metu jis nagrinėjamas, kyla įvairūs jausmai, apie tai kalbama, analizuojama, nes pats ryšys tarp paciento ir psichoterapeuto yra gal būt net svarbesnis gydomasis veiksnys nei intervencijos ar gydymo technikos.

​

2. Kas yra psichodinaminės psichoterapijos psichoterapeutas?

Tai specialistas, pirmiausiai įgijęs daugeliu atvejų bazinį psichologijos arba medicinos mokslų išsilavinimą, t.y. turintis gydytojo licenciją arba baigęs psichologijos Magistro laipsnio studijas ir turintis teisę teikti psichologo konsultacijas. O taip pat, ir tai yra labai svarbu, yra baigęs Psichodinaminės psichoterapijos podiplomines studijas, kurios trunka 6 metus. Psichodinaminės psichoterapijos studijos yra ypač išsamios, gilios, būsimi terapeutai ilgus metus mokosi teorijos, dalyvauja daugelyje praktikumų, penkerius metus dalyvauja grupinėje terapijoje, būtinai pereina savo individualią psichoterapiją, rašo rašto darbus, kuriuos ginasi, renka ilgas valandas supervizijų (darbas su patyrusiu psichoterapeutu nagrinėjant psichoterapinį procesą praktiškai), dalyvauja intervizijų praktikumuose. Taigi, psichoterapeutas formuojamas ilgus metus, mokomas psichodinamiškai mąstyti, mokosi praktinių įgūdžių, kaip teikti ilgalaikės giluminės pasichoterapijos paslaugą, įgyja plačių teorinių žinių, dirba su savimi kaip su psichoterapinio proceso įrankiu. Tai vienos giliausių psichoterapijos studijų, ir psichodinaminio psichoterapeuto pažymėjimas reiškia, kad žmogus nuėjo šį sudėtingą kelią, jį įvertino patyrę specialistai ir mokytojai ir suteikia teisę gydyti žmones psichodinaminės psichoterapijos metodais remiantis profesinės etikos kodeksu.

​

 

3. Kaip vyksta psichodinaminės psichoterapijos procesas?

Galima išskirti tris psichodinaminės psichoterapijos etapus. Pirmasis – pradžia. Tai pirminis susitikimas, kurio metu terapeutas ir pacientas susipažįsta, įvyksta terapeuto „pasimatavimas“, ar tai mano žmogus, ar norėsiu pabandyti pas jį pavaikščioti. Pradiniame etape siūloma susitikti keletą kartų, pasikalbėti apie žmogaus istoriją, terapeutas įvertina, ar galės šiam konkrečiam žmogui padėti, atlieka asmenybės diagnostiką, ir tuomet po šių kelių kartų priimamas abipusis sprendimas įsipareigoti ilgalaikei giluminei psichoterapijai. Antrasis etapas – tai psichoterapijos tikslų siekimo etapas, jo trukmė labai įvairi, priklauso nuo problemų pobūdžio, asmenybės struktūros, daugelio dalykų, paprastai giluminė psichoterapija trunka laike, tai ilgalaikis procesas, greitų rezultatų nereiktų tikėtis. Pirmieji pokyčiai gali pradėti ryškėti praėjus keliems mėnesiams, tad darbas nėra trumpas. Na ir trečiasis etapas – baigiamasis. Tai apibendrinimo, taškų sudėliojimo, atsisveikinimo laikas.

​

 

4. Ko siekiame psichodinaminės psichoterapijos metu?

Labai priklauso nuo žmogaus, bet bendrieji principai būtų tokie: žmogus gali lengviau toleruoti prieštaringumus, mažiau vertina pasaulį ir save juoda-balta kategorijomis, geba labiau atsižvelgti į kitą žmogų, į jo jausmus, atsiranda realistiškesnis savęs vaizdas, žmogus nebebijo savo ribotumų, jautrumų, įgyjamas sveikas savivertės jausmas, savo jėgos, gyvenimo kūrimo jausmas, savarankiškumas, autonomija, gebėjimas toleruoti vienatvę, nes nebereikia kito žmogaus, kad jaustųsi gyvas, geriau toleruoja nerimą, lengviau ištveria nemalonius intensyvius jausmus, gyvenimo sunkumus, nuo jų nepalūžta, sumažėja priklausomybės nuo alkoholio ar kitų medžiagų, sumažėja simptomai, dėl kurių kreipėsi gydymo, kančia, geba susivokti savyje, įvardinti jausmus ar vidines būsenas, analizuoja savo elgesį, jo pasekmes, stebi save, įsisąmonina apie save pakankamai daug dalykų. Baigiamajame etape sumažėja jausmas, kad būtinas terapeutas tam, kad jausčiausi gerai. Taigi tikslas yra savarankiškas brandus žmogus, gebantis dirbti, ilsėtis ir mylėti, kurti savo gyvenimą, patenkinti savo poreikius, priimti sprendimus, būti laimingu, rasti gyvenimo prasmę.